Virginijus Medzevičius < virginijus@atviras.lt > & Mantas Kriaučiūnas < mantas@akl.lt >

Darbas tekstiniame terminale (arba konsolėje, ang. shell)

Tekstinis terminalas - tai komandų interpretatorius (dar dažnai vadinamas komandine eilute arba konsole), kuris tiesiog paleidžia (vykdo) atitinkamas komandas, kurios dažniausiai būna /bin, /sbin, /usr/bin bei /usr/sbin aplankuose. Tekstinis terminalas dar vadinamas tekstine aplinka (angl. shell). Komandų interpretatorių yra gan daug: bash, zsh, dash, ash, tcsh.... Kiekvienas turi savo paskirtį, nors pagrindinės jų galimybės pakankamai panašios. Paprastai sakant terminalas (konsolė) - tai toks juodas (arba baltas) langas, su mirksinčiu žymekliu (kursoriumi), kuris žymi teksto rašymo vietą

Jei esate grafinėje aplinkoje tai galite paleisti grafinį terminalo emuliatorių - jį galima rasti programų meniu (skyrius „Reikmenys“ arba „Sistemos įrankiai“) arba paspaudę klavišų kombinaciją „Alt+F2“ ir įrašę komandą „xterm“, „gnome-terminal“ arba „konsole“. Taip pat tekstinį komandų įvedimo terminalą galite gauti grafinėje aplinkoje paspaudę klavišų kombinaciją CTRL+ALT (kairysis)+F1 (arba F2 arba F3, o sugrįžimui atgal į grafinę aplinką spauskite ALT+F7). Šiuo atveju grafinė aplinka dirbs toliau, nepriklausomai, kiek laiko komandos užtruks tekstinėje aplinkoje. Tai yra patogu tuo atveju, jeigu Jūs norite paleisti ilgai truksiantį procesą ir nenorite, kad jis nutrūktų, jei Jūs perkraunate grafinę aplinką (GUI). Norint perkrauti GUI Linux sistemoje, nereikia perkrauti kompiuterio – tiesiog paspauskite Ctrl+Alt+Backspace (rodyklė į kairę virš „Enter“ klavišo).

Terminale dažniausiai viskas rašoma mažosiomis raidėmis, nes Linux/Unix sistemose didžiosios ir mažosios raidės nėra tas pats. Kadangi terminalo pagalba galima padaryti daug, kai kurios komandos neprieinamos eiliniams vartotojams. Administravimo komandas vykdydami eilinio vartotojo teisėmis gausite klaidos pranešimą, pvz. „permission denied“ ar pan. Tik sistemos administratorius, Linux sistemoje vadinamas „root“ gali vykdyti visas komandas. Kai kuriose GNU/Linux distribucijose 'root' vartotojas yra išjungtas, bet yra galimybė pasinaudoti jo teisėmis komandos „sudo“ pagalba, kuri rašoma prieš komandą, kuriai reikia administratoriaus teisių. Naudojant „sudo“ pradžioje paprašo įvesti jūsų paties slaptažodį (įvedamų ženklų nerodys), taip yra užtikrinamas saugumas, kad bet kas priėjęs prie jūsų kompiuterio negalėtų vykdyti komandų administratoriaus teisėmis. Šiame straipsnyje stengsimės naudoti „sudo“, bet jei visgi užsimanysite dirbti kaip administratorius („root“), šį vartotoją galite aktyvuoti tiesiog suteikdami jam slaptažodį:

sudo passwd root

Jei jūsų sistemoje yra aktyvuotas atskiras administratoriaus („root“) naudotojas - norėdami pereiti iš paprasto vartotojo į administratorių (root) rašome komandą:

su root

Jums reiks įvesti administratoriaus („root“) slaptažodį, kurio vedant nerodys. Taip ir turi būti. Vartotojo terminalas žymimas [$], administratoriaus [#].

Kodėl kartais geriau naudotis tekstiniu terminalu, o ne grafine aplinka (X­ Window System)? Atsakymas paprastesnis negu tikitės. Terminale (konsolėje) galima daug daugiau negu galima leisti sau įsivaizduoti, jau nekalbant apie tai, kad norint sukurti grafinį įrankį, savo galimybėms ir universalumu prilygstantį komandų rinkiniui reikia daug žinių ir pastangų. Yra ir kitos priežastys, dėl kurių kartais geriau terminalas negu grafinė sąsaja (GUI). Tai serveriai kuriems GUI tik maišo dėl resursų naudojimo ir saugumo sumažėjimo, nuotolinis administravimas per interneto naršyklę arba komandine eilute ir nemaža gausa įvairių valdymo įrankių, dėl kurių patyrusiems administratoriams tiesiog neverta kurti grafinės sąsajos.

Linux/Unix tekstinėje aplinkoje galima: ir klausytis muzikos, ir naršyti internete bei parsisiųsti duomenis, ir įrašyti cd/dvd, ir bendrauti su draugais susirašinėjant IRC, Jabber/XMPP ar kitais momentinių žinučių protokolais, rašyti laiškus su prisegtais dokumentais, lankytis bibliotekose ir skaityti ten esančias knygas, netgi peržiūrėti savo nuotraukų kolekciją ir tai dar ne viskas (netikintys pasidomėkite directfb). Nėra ką besakyti apie sistemos administravimo priemones, programavimą ir visa kita. Nuotoliniu būdu prisijungti iš kitų OS, pvz iš Windows OS patogiausia naudojantis laisvą Putty programą, o failams iš kitų OS persiųsti galite naudoti WinSCP įrankį. Nereiktų pamiršti, kad Linux, kaip ir kitose Unix tipo sistemose grafinė sąsaja yra atskirta nuo sistemos – t. y. jūs galite bet kada įjungti ar išjungti, įdiegti arba išmesti grafinę sąsają pagal poreikį.

Kas? Kur? Kaip?

Pagrindinės komandos nuo kurių prasideda darbas Linux tekstiniame režime (terminale) Debian/Ubuntu/ Baltix ar kituose su šiomis OS suderinamuose distributyvuose. Su jomis galima rasti 90 % atsakymų. Iškilus klausimams ar nesklandumams geriausia yra pradėti nuo šių komandų, nes gerai pradžiai, o kaip dažniausiai būna, ir gražiai pabaigai, to tikrai pakanka Taigi: <man> - ši komanda išveda į ekraną dokumentaciją (vartotojo instrukcijas) apie kitas komandas. Tai komanda Nr. 1 Nuo jos prasideda visų paslapčių atskleidimas. Pvz.:

man man
man ping

Išėjimui iš dokumentacijos skaitymo programos man (kaip ir iš daug kitų programų) naudokite klavišą „Q“. Jei perskaitėt komandos man aprašymą (komanda man man), turėjote rasti dokumentaciją apie jos parametrą „-k“. Su šiuo parametru <man> ieško žodžio-rakto kitų komandų aprašymų pavadinimuose. Pvz.: man -k ftp Štai ką matau surinkęs ir įvykdęs šią komandą:

[$] man -k ftp
apt-ftparchive (1)   - Utility to generate index files
cftp (1) [conchftp]  - Conch command-line SFTP client
conchftp (1)         - Conch command-line SFTP client
ftp (1)              - Internet file transfer program
ftpasswd (8)         - manipulates ProFTPD authentication files
ftpcount (1)         - show current number of connections for each proftpd server configuration
ftpdctl (8)          - ProFTPD control program
ftpshut (8)          - shut down all proftpd servers at a given time
ftpstats (8)         - FTP Log summarizer
ftptop (1)           - display running status on proftpd server connections
ftpusers (5)         - file which lists users who are not allowed to use ftp
ftpwho (1)           - show current process information for each FTP session
gftp (1)             - a graphical ftp client
lftp (1)             - Sophisticated file transfer program
lftpget (1)          - get a file with lftp(1)
netkit-ftp (1)       - Internet file transfer program
netrc (5)            - user configuration for ftp
pftp (1)             - Internet file transfer program
proftpd (8)          - Professional configurable, secure file transfer protocol server
sftp (1)             - secure file transfer program
smbclient (1)        - ftp-like client to access SMB/CIFS resources on servers
xferlog (5)          - ProFTPD server logfile

Manau jau galima suprasti, kad šios komandos pagalba galima rasti / sužinoti apie viską kas yra įdiegta Jūsų Linux sistemoje. <man> turi keletą šaltinių dokumentacijos pateikimui. Ir kaip matote išvestyje prie komandų / programų vardų yra skaičius. Kartais gali tekti jį pridėti kaip parametrą atverčiant dokumentaciją:

man 8 ftpstats

Toliau pratęsiant informacijos bei dokumentacijos (aprašymų) radimo temą: <info> - Komandos paskirtis papasakoti Jums viską ir kuo plačiau apie kitas komandas, bibliotekas, protokolus, kompiliatorius ir visa kita, kas yra įdiegta Jūsų Linux OS šiuo metu. Nuo <man> komandos skiriasi tuo, kad naudojantis <info> galima naršyti (vaikščioti) iš vieno aprašymo (dokumento) į kitą. <Info>, kaip ir <man>, galima naudoti konkrečios komandos ar kitokio aprašymo peržiūrėjimui, pvz:

info mouse
 arba
info ping

Arba tiesiog vaikščioti kaip po biblioteką renkantis, ką norite paskaityti tiesiog įvykdžius:

info

Taigi įvykdome <info>, prie pavadinimų yra <*>, krypties klavišais užvedame ant jos kursorių ir spaudžiame „Enter“. Norint grįžti spaudžiame „Backspace“ klavišą. Grįžimui į pagrindinį meniu - klavišas „d“. Kitos komandos aprašymų bei kitokios pagalbos paieškai:

whatis
apropos
help

Komandos radimas naudojant žodį-raktą:

apropos -s8 -w "*delete*"

Įvedinėdami komandas bei jų parametrus nepamirškite, kad dauguma komandų interpretatorių gali automatiškai pabaigti įvestą komandą ar jos parametrą paspaudus „Tab“ klavišą. Pvz norėdami pamatyti visas esančias komandas, prasidedančias, pvz. „e“ raide, įvedame raidę „e“ ir du kart spaudžiam „Tab“ klavišą. Įvedus tiek pradžios raidžių, kurias turi tik viena komanda ar jos parametras jis jums automatiškai bus parašytas paspaudus „Tab“ klavišą vieną kartą, pvzю įvedus „ej“ ir paspaudus „Tab“ gausite <eject>. Taigi, Linux/Unix sistemose Jums nebūtina prisiminti pilno komandos pavadinimo, nes jį labai lengva rasti – užtenka prisiminti pradžią ar bent raktinį žodį.

Papildymui: http://atviras.lt/Linux_komandos

Programinės įrangos įdiegimas bei šalinimas

Dirbdami su Linux, kaip ir su bet kokia kita OS, norėsite įdiegti ar išmesti kokias nors programas, žaidimus, dokumentaciją ar pan. Debian/Ubuntu ir kitose, šių sistemų pagrindu padarytose OS, programinė įranga bei dokumentacija yra supakuota į taip vadinamus paketus, kurių įdiegimui ar pašalinimui naudojami atitinkami įrankiai arba komandos: apt-get, apt-cache, aptitude.

Pagrindiniai apt bei aptitude komandų parametrai: update - atnaujinti paketų sąrašą iš prieinamų saugyklų. Saugyklų, iš kur yra imami paketai, sąrašas randasi faile /etc/apt/sources.list

apt-get update
 arba
aptitude update

search ieškoti programinės įrangos, dokumentacijos ar pan. Paketų pagal raktinį žodį paketų aprašymuose bei pavadinimuose.

apt-cache search raktiniai žodžiai
 arba
aptitude search raktiniai žodžiai

install - parsiųsti ir įdiegti paketą/programą.

apt-get install paketo-pavadinimas
 arba
aptitude install paketo-pavadinimas

pvz.: jei pas Jus nėra tekstinės failų tvarkymo programos <mc> – ją galite įdiegti įvykdydami komandą:

sudo apt-get install mc
 arba
aptitude install mc

Jei pas jus nebus kokių žemiau minimų programų – įsidiekite jas su „apt-get install“ arba „aptitude install“. dist-upgrade - atnaujinti visą sistemą. remove - ištrinti nurodomą paketą. Atskirų (jau parsiųstų) paketų įdiegimui naudokite komandas:

dpkg -i paketo_failas.deb
 arba
gdebi paketo_failas.deb

Paketų sistemoje esančias klaidas ištaisysite įvykdę komandą:

apt-get -f install paketo-pavadinimas
 arba
apt-get --purge remove paketo-pavadinimas

Šią komandą naudokite jei įdiegiant kokius programų paketus įvyks kokia klaida (pvz. diegiant su dpkg -i komanda trūks kokių paketų). Patogiam programinės įrangos įdiegimui / paieškai bei išmetimui naudokite įrankį aptitude, paleisdami jį be jokių parametrų.

Paleidę aptitude įrankį gausite paketų sąrašą, sugrupuotą pagal būseną („Atnaujinti paketai“, „Įdiegti paketai“, „Neįdiegti paketai“ ir t. t.) bei pagal programų rūšis (sekcijas). Prie konkrečių paketų galite nueiti su kursoriaus rodyklėmis prie atitinkamos būsenos ir išskleisdami (paspausdami „Enter“) atitinkamą sekciją. Dažniausiai naudojami klavišai yra parašomi aptitude programos viršuje, daugiau valdymo klavišų sužinosite nuėję į aptitude meniu (paspauskite klavišų kombinaciją „Ctrl+T“ arba klavišą „F10“:

<aptitude> įrankyje pradžioje reikia pažymėti norimus atlikti veiksmus (pažymėti paketus, kuriuos norite įdiegti ar išmesti), tuomet spauskite „g“ ir gausite informaciją apie tai, kokie veiksmai ir su kokiais paketais bus atlikti – t. y. kas bus įdiegta, kas atnaujinta, kas išmesta, kas sulaikyta ir neatnaujinta, kas rekomenduojama įdiegti papildomai ir t. t. Peržiūrėję įdiegiamų, išmetamų bei rekomenduojamų įdiegti paketų sąrašą ir, esant poreikiui, papildomai pažymėję įdiegimui, atnaujinimui ar išmetimui kažkokius paketus vėl spauskite „g“ raidę ir pažymėti veiksmai bus atlikti.

Darbas su bylomis bei katalogais

. <pwd> (print working directory) - parodys, kuriame aplanke dabar esate (išveda į ekraną pilną kelią)

• cd (change directory) - eiti į nurodomą aplanką

cd /home/vartotojas/katalogas

Tiesiog surinkus „cd“ be aplanko pavadinimo (kelio) pateksite į vartotojo, kurio vardu esate prisijungęs, namų aplanką (pvz./home/vartotojas arba /root) cd .. - grįžti atgal (pereiti į aukštesnį aplanką) arba į bet kurį norimą:

cd /usr/src/linux

ls (list) - pateikia aplanko turinį

ls -ali /home

mkdir - komanda sukuria naują aplanką

mkdir /home/vartotojas/naujas_aplankas

rmdir - ištrins tik tuščią katalogą

rmdir /home/vartotojas/naujas_aplankas

„rm -rf“ ištrins ir katalogą ir jame esančius duomenis

Šią komandą reikėtų naudoti atsargiai, nes pavyzdžiui nurodžius „rm -rf /home/vartotojas/*“ ištrins viską kas yra jūsų namų aplanke

rm -rf /home/vartojas/katalogas

rm - tiesiog ištrins nurodytą failą.

rm failas

cp - kopijuoti bylas ir aplankus.

cp /home/vartotojas/byla.txt /home/vartotojas/aplankas/byla.txt

mv - perkels/pervadins bylą/aplanką.

mv /home/mevvis/amule/baigti/*.ogg  /home/mevvis/Muzika/
 arba
mv esamas-vardas.txt būsimas-vardas.txt

„*“ žvaigždutę galima naudoti kaip parametrą „visi be išimties“. Taip pat galima naudoti klaustukus. Plačiau „man bash“

<mc> - tai patogus ir galingas tekstinio režimo failų menedžeris GNU Midnight Commander. Atitikmuo Norton Commander. Skirta vaikščioti po aplankus, redaguoti bylas, kopijuoti ir t.t. Turi integruotą ftp klientą. Jeigu pas Jus jo dar nėra tai įdiekite jį. (jei jums praneš, kad tokio paketo neįmanoma įdiegti - tai įjunkite saugyklą redaguodami failą /etc/apt/sources.list), kurioje būtų mc paketas, Ubuntu GNU/Linux pagrindu padarytose distribucijose mc yra „universe“ saugykloje.

Tinklas

• pppoeconf - DSL vartotojams prisijungti prie interneto (root).
• ifconfig - naudojama tinklo nustatymų peržiūrėjimui bei konfigūravimui. Su parametru „-a“ pamatysite visus įrangos nustatymus.

Prie Linux sistemos prisijungti ir dirbti nuotoliniu būdu per tinklą galėsite, jei ten bus įdiegtas saugaus prisijungimo serveris (ssh-server). Įsidiekite openssh-server paketą, jei jums reikia galimybės prieiti bei valdyti jūsų Linux OS nuotoliniu būdu. ssh – ši komanda naudojama norint prisijungti tekstiniame režime prie kitos Unix tipo sistemos. Nepamirškite nurodyti naudotojo vardo:

ssh naudotojas@serverioadresas
 arba
ssh -l vartotojas adresas -p portas

netstat - išvedamas esamų prisijungimų sąrašas. Parodys interneto prisijungimų sąrašą išskirtinai:

netstat --tcp --udp

• ping - komanda tikrinti tinklo ryšius. Jei neveikia tinklas, verta pabandyti

ping  Jūsų dns IP
 toliau
ping 216.239.59.104

gal jis vis tik veikia ir problema kitur.

• lftp - ftp serverio klientas. Pirma komanda „open“. Toliau visai nebloga yra „help“.
• w3m – tekstinio režimo interneto naršyklė. Pvz.: w3m atviras.lt

Kitos konsolinės naršyklės: links, lynx, elinks

• wget - bylų parsiuntimo programa. Veikimo principas labai paprastas. Palaiko http, https, ftp protokolus.

Jei byla tame kataloge kuriame paleisite <wget> failas.txt jau bus, programa automatiškai pridės galūnę „.1“ Parametras „-c“ skirtas pratęsti nutrauktą siuntimą.

 wget -c http://atviras.lt/failas.txt

• mail - paštas. Programa skirta skaityti sistemos pranešimus sistemos administratoriui, šiuo atveju jums. Tiesiog prisijungę root vartotoju įvykdykite „mail“. Be to puikiai dirba ir įprastinius mums darbus.
• bitchx - irc klientas. Iškilus problemai (pvz. neveikia X_Window) pagalbos galima ieškotis kokiame nors irc kanale. Taigi pradžiai įdiegiame: sudo apt-get install bitchx Tada įvykdome „bitchx“ komandą. Toliau jungiamės „[0]:/server irc.le.lt“, ir prisijungiame prie kokio nors kanalo: „[0]:/join #itforumas“.

man -k net

- visa kita...

Kasdienybė

more - pateikiamos informacijos sulaikymas išvedant ją į ekraną. Dažniausiai naudojama kaip pagalbinė komanda, pvz.:

ifconfig -a | more less

less - pateikiamos informacijos sulaikymas išvedant ją į ekraną, panašiai kaip more, tik turi daugiau galimybių ir yra patogesnė. Dažnai naudojama kaip pagalbinė komanda, taip pat didelių teksto bylų peržiūrėjimui, pvz.:

 sudo less /var/log/messages

top - veikiančių procesų sąrašas. Paspaudus „k“ galima išjungti veikiantį procesą nurodžius jo „pid“ (proces identification number) numerį. Taip pat galima išvesti tik vieno vartotojo naudojamų procesų sąrašą:

top -u root

killall - išjungti programą

killall xmms

• Gerai žudo (nutraukia veikimą) pakibusias programas, jei taip atsitinka. <killall -9> dirba be klausimų – jei ją įvykdysite administratoriaus teisėmis, tuomet visų vartotojų programos tokiu vardu bus nutrauktos.

• df - parodo prijungtų (mounted) kieto disko skirsnių dydžius bei sunaudotos / laisvos vietos kiekius. ‚df -h“ pateiks informacija suprantamesniu formatu.
• free - operatyvinės atminties būklės (RAM) panaudojimas. „free -m“ pateiks informaciją megabitais. veikiančias programas (procesus) pažiūrėti galite su komadomis ps bei top htop – patogus veikiančių programų (procesų) valdymo (išjungimas, prioriteto padidinimas / sumažinimas ir t. t.) bei sistemos būklės (procesoriaus apkrova, išnaudota atmintis bei swap ir t. t.) stebėjimo įrankis. Taip pat:

ps faux | grep vartotojas
lsof -i | grep vartotojas
sudo lshw
sudo lspci
sudo lsusb

editor – standartinis tekstų redaktorius. Tarkim reikia koreguoti apt-get archyvų sąrašą norint pridėti arba atkomentuoti saugyklas (paketų šaltinius). Įvykdome:

sudo editor /etc/apt/sources.list

Standartiškai komanda editor iškviečia tekstų redaktorių nano. Apačioje matome programos meniu, ženklas „^“ reiškia, kad reikia spausti klavišą „CTRL“ ir šalia nurodytą raidę. Kitaip sakant „CTRL+X“ baigs programos darbą ir paklaus ar norite išsaugoti pakeitimus.

• cal - neturite kalendoriaus? Prašom:

cal -3

Ši komanda parodys praėjusio, šio ir ateinančio mėnesių kalendorius. Su paramentru „-y“ pamatysite metų kalendorių. Komanda „calendar“ supažindins su įvairiais pasaulio įvykiais.

• date - komanda išveda laiką ir datą. Norint nustatyti laiką įvykdome:

sudo date -s hh:mm:ss
arba:
sudo date MMDDhhmmYYYY

YYYY - metai, MM - mėnuo, DD - diena, h - valandos, m - minutės ir s - sekundės.

• uptime – parodo kiek laiko veikia Linux sistema nuo įjungimo momento, taip pat parodo sistemos apkrovimo vidurkį.
• clear - išvalys terminalo langą

Skirsnių prijungimas (mount)

mount - prijungti įrenginius, kieto disko skirsnius. Linux sistemoje viskas paprasta. Visi įrenginiai turi juos atitinkantį failą „/dev“ aplanke. „hd“ (hard disk) reiškia prie IDE interfeiso prijungtą kietąjį diską. Serial ATA, SCSI bei USB diskai žymimi raidėmis „sd“. Toliau sekanti raidė reiškia disko prijungimo eilę prie pagrindinės plokštės (master, slave); o skaičius žymi skirsnio numerį (1-4 primary skirsniai, 5 ir daugiau logical skirsniai). Taigi „hda1“ bus pirmo kieto disko pirmas primary skirsnis. Peržiūrėti skirsnių sąrašą galima taip:

fdisk -l /dev/[sh]d?

• Pamatyti visus esamus diskus ir jų skirsnius:

cat /proc/partitions

• Taip pat, skirsnis turi turėti savo prijungimo vietą, kitaip sakant - kur jį prijungus rasti. Standartas yra /media aplankas. Taigi paprasta procedūra prijungs jums Windows C diską prie /media/c aplanko: sudo mkdir /media/c sudo mount -t ntfs /dev/hda1 /media/c Kad skirsniai būtų prijungiami automatiškai: sudo editor /etc/fstab Pridedame eilutę:

Pararametras umask=000 leis prieiti visiems vartotojams. Norint atjungti prijungtą disko skirsnį galimi du variantai: sudo umount /dev/hda1 sudo umount /media/windows fat32 (daugiausia naudojamas Win9x šeimos sistemose) žymisi „vfat“ CD-ROM žymisi „iso9960“ Kaip žinoti hda, hdb, hdc ar hdd? Dažniausiai kompiuteryje IDE įrenginiai buna prijungti prie dviejų IDE laidų. Įrenginys prijungtas prie pirmo laido primary lizdo bus hda, prie slave lizdo hdb. Antram laidui analogiškai hdc (primary) ir hdd (slave) Serial-ATA bei SCSI diskams atitinkamai naudojama sda, sdb ir t. t.

Naudotojų kūrimas bei teisių nustatymas

• adduser - sukurti naudotoją. Jeigu privėlėte klaidų ir Jums nebeišeina prisijungti, arba pamiršote slaptažodį, galite sukurti kitą naudotoją.

sudo adduser naudotojas

Egzistuojančio naudotojo pridėjimui į egzistuojančią grupę reik įvykdyti

sudo adduser naudotojas grupė

deluser - panaikins naudotoją. Veiks tik turint administratoriaus teises. Analogiškai yra addgroup bei delgroup komandos

• passwd - keisti slaptažodi. Slaptažodį keisti sveika. Svarbiausia - naujo nepamiršti. Tiesiog konsolėje įvykdome „passwd“. passwd komanda be parametrų pakeičia vartotojo, kuris ją paleido, slaptažodį – t. y. jeigu dirbote prisijungęs administratoriumi (root) - keis root, jeigu eiliniu naudotoju, keisi naudotojo slaptažodį. Administratorius (root) gali keisti visus slaptažodžius. Jeigu vistik pamiršote administratoriaus slaptažodį, tiesiog pakraukite kompiuterį iš Linux kompaktinio disko (LiveCD) ir įvykdykite komandas

  mount /dev/hdxN /mnt
   chroot /mnt passwd

kur /media/hdxN yra aplankas, prie kurio prijungtas kietojo disko skirsnis, kuriame yra Linux sistema (pagrindinis aplankas).

• chown (angliškai - change owner) - keisti bylų / aplankų savininką bei grupę. Parametras -R pakeis visų bylų ir poaplankių, esančių nurodytame aplanke savininką ar grupę, o parametras „-c“ bus naudingas jei nori matyti pakeitimus. Pavyzdžiui jei norime vartotojo aplanke nustatyti, kad visos tame aplanke esančios bylos ir poaplankiai turėtų sąvininką naudotojas bei priklausytų grupei users tai rašome:

chown -R naudotojas:users /home/naudotojas

• chmod (angliškai - change mode) - keisti bylų/aplankų teises. -R pakeis visų bylų ir poaplankių, esančių nurodytame aplanke teises, o parametras -c bus naudingas jei nori matyti pakeitimus. Teisės gali būti nurodomos keliais būdais, patogiausias ir jų yra teises nurodyti raidėmis u g o a, nustatančiomis kurias - vartotojų ar grupių teises reikia keisti bei + ir - ženklais ir raidėmis r w x X s t u g o nustatančiomis, kaip tas teises reikia keisti. Detalus paaiškinimas ką reiškia kiekviena vartotojų / grupių raidė:

Detalus paaiškinimas, ką reiškia dažniausiai naudojamos teisių keitimo raidės:

Pavyzdžiui jei aplanke /home/mantas visos bylos priklauso vartotojui mantas bei grupei users (žr. chown komandą kaip tai padaryti) ir jūs norite, kad tik vienas vartotojas mantas galėtų keisti /home/mantas aplanke esančias bylas bei poaplankius bei tik users grupei priklausantys vartotojai galėtų matyti tai rašote komandą:

chmod -R u+w,u+r,g-w,g+r,o-w,o-r,o-x /home/mantas
 arba
chmod -R 750 /home/mantas

• Skaitine išraiška patogiau rašyti keičiant visus parametrus bylai ar katalogui. Standartinėje situacijoje to nereikia. Skaitinė išraiška žymint pirmas skaičius vartotojas, antras grupė, trečias visi-kiti. Reikšmės:

Taigi sudedant išraiškos sumą gauname skaičių kuris ir nusako leidimus-teises:

Pavyzdys:

mevvis@dezute:~$ mkdir test
mevvis@dezute:~$ cd test
mevvis@dezute:~/test$ touch byla
mevvis@dezute:~/test$ ls -ali
total 3
5854 drwxr-xr-x  2 mevvis mevvis   72 2007-12-11 22:43 .
   5 drwxr-xr-x 66 mevvis mevvis 2968 2007-12-11 22:43 ..
6109 -rw-r--r--  1 mevvis mevvis    0 2007-12-11 22:43 byla
mevvis@dezute:~/test$ chmod 400 byla
mevvis@dezute:~/test$ ls -ali
total 3
5854 drwxr-xr-x  2 mevvis mevvis   72 2007-12-11 22:43 .
   5 drwxr-xr-x 66 mevvis mevvis 2968 2007-12-11 22:43 ..
6109 -r--------  1 mevvis mevvis    0 2007-12-11 22:43 byla
mevvis@dezute:~/test$ cd ..
mevvis@dezute:~$ rm -rf test/
mevvis@dezute:~$ ls tes*
ls: tes*: No such file or directory

Patogiai keisti bylų / aplankų vartotojus bei grupes teises (režimus) ir jų teises galima su mc (Midnight Commander) įrankiu, žr. meniu punktą „Byla“ (File).

• who – parodo, kas yra prisijungęs prie sistemos. Paprasta programa parodanti kokie vartotojai šiuo metu prisijungę. <who -a> bei <last> parodys visus prisijungimus, taip pat nuo kada įjungtas pats Linux.

Pabaiga

Visas šis darbas buvo sukurptas man bei info komandų pagalba, taigi nepamirškite šių naudingų pagalbininkų

• Išsamus vartotojo gidas anglų kalba - http://www.debian.org/doc/manuals/reference/

• Naudinga informacija įvairiomis kalbomis, patogiai suformuota atspausdinimui ant A4 lapo:

http://people.debian.org/~debacle/refcard/

• Programavimas komandų interpretatoriui - http://www.tldp.org/LDP/abs/html/index.html

Straipsniai/PagrindinėsKomandos (paskutinį kartą redaguota 2010-07-08 08:38:31 redaktoriaus 77)