Kogero, daug kam iš čia užsukančių yra ne paslaptis, kad tam tikru lygiu esame stebimi arba galime tokiais būti. Kaip minimum ISP tikrai turi galimybę atlikti gana nuodugnią mūsų veiklos tinkle "analizę". Nesiruošiu skatint nei paranojos, nei šaukt, kad "va, pažiūrėkit, mus akylai stebi saugumas". Realiuoju laiku niekas nesėdi ir nežiūriu ką delfyje skaito ponas Petras (nebent už kokius nors darbelius yra pakliuvęs į tam tikrų įstaigų akiratį), tiesiog kaupiami įvairūs log'ai (tai dabar privaloma). Žiūrint labai plačiai, tai nieko baisaus tame kaip ir nėra, jie (log'ai) vistiek būtų vedami, tik tiek, kad nesaugomi n metų. Man nepatinka pats principas, kad kiekvienas pilietis laikomas potencialiu nusikaltėliu. Tai autokratinių, totalitarinių ir pseudo demokratinių režimų bruožas. Netgi jeigu "priežiūros mechanizmas" realiai juose ir neimplementuotas, - užtenka sudaryt atvirkščią įspūdį, kad pilietis, prieš ką nors rašydamas pagalvotų "ar verta?". Grįžtant prie "civilizuoto vakarų pasaulio", "priežiūra" teisinama galima terorizmo ir elektroninio nusikalstamumo grėsme. Bet tai iš esmės juokinga. Bet koks "rimtas" teroristas/nusikaltėlis bus pakankamai gudrus, kad sugebėtų nuslėpt savo veiklą iki to momento, kai nusikaltimas jau būna įvykdytas. T.y. sistema tokiu atveju naudinga tik ieškant kaltų post factum, o ne prevencijai. Apie visokius interneto komentatorius ir "x neapykantos kurstytojus" čia nekalbu, rimtos grėsmės jie nekėlė ir nekelia, tik tiek, kad teršia internetą.

Taigi turim situaciją, kai valstybinės institucijos turi gana didelio lygio priėjimą prie piliečių veiklos duomenų. Kol sėdi tyliai ir nieko nekabini (t.y. nerodai į padarytas klaidas ir nesakai "Pažiūrėkit, čia jūsų kakutis. Susitvarkykit kol nepakliuvo į žiniasklaidą"), tol viskas gerai. O jeigu situacija nėra tokia taiki, galima pakliūt į gana daug nervų ir laiko pareikalausiančius nemalonumus. Tarkim, pilietis x yra aktyvus visuomenės veikėjas, netylintis kai mato, kad kažkas negerai. Parašo pora piktų komentarų delfyje. Tam tikros institucijos apsilanko jo namuose, pasiima IT techniką, peržiūri jo veiklos log'us ir mato, kad anas lankėsi ultra dešiniosios pakraipos puslapiuose ir buvo užklydęs į svetaines, siejamas su vaikų pornografijos platinimu. Kaip manot, kiek laiko užtruks tyrimo/teismo procesas (ir kiek nervų pareikalaus) kol galų gale paaiškės, kad jo komentaruose nėra nieko labai baustino, o tam tikrose svetainėse jis lankėsi tik todėl, kad rinko medžiagą savo diplominiam darbui politine/socialine tematika? Jau nekalbant, kad savo IT techniką atgaus po kokios pusės metų ir "palaidais viduriais", jeigu iš viso atgaus sveiką. Hipotetinis atvejis, manau ir patys suprantant, tačiau kalbu aš apie patį principą, kai dėl tariamo saugumo (kurio nėra) aukojama laisvė. Jeigu yra žinoma labai daug kas, apie labai daug ką - tai pavojinga situacija daugeliu prasmių. Ypač kai tos žinios yra rankose tų, kurių veiklos būdai ir tiksliai nėra aiškūs, t.y. visiškai nevertų pasitikėjimo.

Mąstau apie tam tikrus metodus, skirtus savo "pėdsakų" kontrolei ir minimizavimui. Srauto ir informacijos apsaugai.
Kokie jūsų pamąstymai šia tema? Kas kuo naudojasi (Tor ir t.t.) ir kaip sekasi tai daryt?

Apie Vokietijos ir Australijos cenzūros (tai dar viena stebėsenos/kontrolės sritis, galbūt reikalaujanti atskiros diskusijos) mechanizmą jau žinoma, dabar mano akiratin pakliuvo informacija apie Šveicarijos "baikas": Big Brother Switzerland: real-time internet interception to start on August 1, 2009

Wikileaks jūsų draugas.

P.S. Diskusija, manau, verta dėmėsio, bet tik tuo atveju jeigu pašnekovai tikrai turi ką pasakyt. Jeigu matysiu, kad bandoma kažką sapaliot perskaičius tik temos pavadinimą ir pora žinutės sakinių - trinsiu velniop. Negaiškim vieni kitų laiko :)