Taigi, nusprendžiau pasisemt adrenalino su Arch linux. Parsisiunčiau .iso failą, išsikepiau flešiuką, pasileidžiu, /arch/setup ir.... šnipštas. Pradėjau gilintis, ogi instalerio tai nėra, reik skriptus rašyt! Iš pradžių atrodo nieko sudėtingo, bet tik iki tos vietos, kur tinklą reikia konfiguruot, o toliau.. tiek adrenalino man jau per daug. Anksčiau būdavo laidą tik kyšt ir tinklas veikia, o dabar? Tai kam tas Arch padarė tokį žingsnį atgal? Jug jau yra viena distra, kur skirta tik "pateptiesiems" - Gentoo.