Čia tik eilinė, niekuo neypatinga nuoroda (ir citata) iš BBC. Įdėjau tam, kad būtų šioks toks "fonas" temai.
http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/2181455.stm> "It's entirely possible that the speed of light would have got greater and greater as you go back (through time) towards the Big Bang and if so it could explain some of the great mysteries of cosmology"
Esmė:
Visas tvirčiausias mokslo tiesas bandome paneigti/patobulinti tikriausiai jau nuo pat jų atsiradimo, Einšteino teorijas paskelbit klaidingomis jau bandė ne vienas mokslininkas, visus fizikos dėsnius bandoma "apeiti", gamtą stengiamasi "apgauti", suvaldyti... Rodos, patys nuolat griauname, ardome, perkonstruojame tai, ką iki šiol buvome atradę, perstatome vis kitą "didžiojo mokslo pastato" aukštą, kartais net bandome pabūti naujo "pastato" projektuotojais... Mes nuolat nepatenkinti tuo, ką jau turime, žinome, mokame... Svarbiausia tai, kad šis nepasitenkinimas, šis nuolatinis nesugebėjimas nurimti, užsidegimas kažką atrasti, kažką perstatyti yra pats tikriausias pažangos variklis! Galų gale, mes
iš tikro kažką atrandame, kažką sukuriame, kažką perstatome, kad padarytume šį "mokslo pastatą" tvirtesnį.
Kaip manot, galbūt dauguma mokslo (ypač fizikos) teorijų ir yra sukurtos tam, kad kažkada būtų paneigtos, kad vietoje jų atsirastų kitos, jas pratęsiančios, papildančios, ar net pakeičiančios?
Kitaip tariant, nebijokime abejoti, nes tik abejonė yra vienintelis tikras dalykas moksle. Tikrai žinoti galime nebent tai, kad
iš tikro mes nieko nežinome.
Išreiškiau savo nuomonę, įdomu būtų išgirsti jūsų ;-)