Čia kaip ir tęsinys.
"Microsoft" reikia e. valdžios Lietuvoje
Nerijus Adomaitis (nerijus.adomaitis@vzinios.lt)
Vahis Torosianas (Vahe Torossian) atvyko į Lietuvą pranešti, kad IT milžinė "Microsoft" parems tyrimą, kuris turėtų atsakyti, kas trukdo kurti e. valdžią, teikti daugiau viešųjų paslaugų elektroninėje erdvėje.
Kritikai sako, kad viena iš kliūčių - pačios "Microsoft" monopolis PC operacinių sistemų ir biuro programų rinkoje. "Microsoft" atstovų vertinimu, jos programos Lietuvoje užima 90-95% rinkos. Dėl transporto kamščių pavėlavęs į susitikimą juokais teisinuosi, kad ir pati "Microsoft" vėluoja vartotojams pateikti seniai žadėtą naujos kartos operacinę sistemą "Windows Vista". Nuo to ir pradedame pokalbį.
Kada Lietuvoje vartotojai galės įsigyti naują operacinę sistemą ir kodėl jos pateikimas užtruko?
Mūsų didieji verslo klientai operacinę programą gaus šių metų lapkričio mėnesį, o visi kiti galės ją įsigyti nuo 2007 metų sausio. Lituanizuota versija bus pateikta maždaug po 3 mėnesių.
Operacinės sistemos pateikimas užtruko, nes siekiame palikti joje kuo mažiau klaidų. Kitaip nei anksčiau, skyrėme daug dagiau laiko bandomajai "Windows Vista" versijai patikrinti, trūkumams pašalinti.
Kuo naujoji operacinė sistema bus geresnė už ankstesnes?
Naujojoje sistemoje bus labiau užtikrinta duomenų apsauga. Be kita ko, galėsite nustatyti, kaip norite naudoti kompiuterį. Pavyzdžiui, tėvai turės galimybę reguliuoti, kiek laiko jų vaikai gali praleisti prie kompiuterio. Bus įdiegtos apsaugos nuo šnipinėjančių programų priemonės. Bus pakeista vartotojo sąsaja, jie galės greičiau ir lengviau surasti norimas bylas, informaciją. Taip pat naujoji "Vista" bus patrauklesnė akiai, turės trimatės erdvės efektų.
"Microsoft" bylinėjasi su Europos Komisija dėl "Media Player" atsiejimo nuo operacinės sistemos, atvirojo kodo programų vartotojai ragina užtikrinti lygiavertį apsikeitimą dokumentais tarp šių ir "Microsoft" programų. Ką ketinate daryti?
Europos Komisijos reikalavimu išleidome operacinės sistemos "Windows XP" versiją be "Media Player", bet ji neturėjo paklausos, nes vartotojas už tą pačią kainą mieliau rinkosi sistemą su "Media Player".
"Microsoft" kaip nė viena kita kompanija pasaulyje laikosi atviro standarto, tai yra, užtikrina įvairių programų suderinamumą su "Windows" operacine sistema, tačiau atvirasis kodas yra skirtingas verslo, programų licencijavimo modelis ir mes tai gerbiame, tačiau pasirinkti turėtų pats vartotojas.
Tačiau vartotojai, naudojantys atvirojo kodo programas Lietuvoje, skundžiasi, kad negali nusiųsti ir gauti iš valdžios įstaigų, kurių dauguma naudoja "Microsoft" programas, dokumentų.
"Ši problema yra susijusi tik su vienu atvirojo kodo produktu - "OpenOffice", nors yra ne viena komercinė konkuruojanti programa, kuri perskaito "MS Office" dokumentus. Pavyzdžiui, "Oracle" neperskaito "OpenOffice", bet puikiausiai perskaito "MS Office". "OpenOffice" negali perskaityti "MS Office" dokumentų dėl to, kad pastaroji yra daug pažangesnė programa.
Kaip vertinate valdžios ketinimus patvirtinti ir įgyvendinti atvirojo kodo plėtros programą? Jos šalininkai teigia, kad nemokamos programos paskatins žinių ekonomikos plėtrą, kurią dabar stabdo palyginti brangios "Microsoft" programos. "Microsoft" operacinė sistema ir biuro programų paketas kartu kainuoja daugiau nei 1.000 Lt, o vidutinis atlyginimas į rankas šalyje tesiekia 1.080 Lt.
Manome, kad Vyriausybė neturėtų būti technologiškai subjektyvi. Pasirinkimas turėtų būti paremtas atvira konkurencija, nes priešingu atveju patys nukentėsite - juk konkurencija užtikrina programų kokybę. Be to, atvirojo kodo programos vis labiau tampa komercinėmis - ateina laikas, kai žmonės už savo darbą nori gauti atlyginimą. Negali visą gyvenimą būti studentas.
Kalbant apie "Microsoft" programų kainą, tai kol kas Vidurio ir Rytų Europai ji yra mažesnė nei Vakarų Europai, tačiau per dvejus metus ji turės būti suvienodinta. Nemanykite, kad "Microsoft" nori apiplėšti lietuvius, bet toks yra ES reikalavimas. Tam tikrais atvejais, galime parduoti "Microsoft" programas už simbolinę kainą. Pavyzdžiui, tokiu būdu įdiegėme "Windows" 15.000 PC Lietuvos mokyklose, taip pat vykdome kitas labdaros akcijas.
Lietuvoje didžiausią konkurenciją "Windows" sudaro nelegaliai diegiamos programos. "International Data Corporation" duomenimis, Lietuvoje piratavimo lygis siekia 56–58%.
Neužtikrinę Lietuvoje intelektualios nuosavybės teisių apsaugos, sužlugdysite paskatas kurti IT produktus, kurie galėtų skatinti ir visos ekonomikos augimą. Nemokamos atvirojo kodo programos to negali užtikrinti.
Viskas, kas duodama nemokamai, turi savo kainą. Prieš imdami ką nors nemokamai, pagalvokite du kartus. Tai tinka viskam.
Tai kodėl tie vyrukai tai daro? Turiu omenyje, atvirojo kodo programų kūrėjus, besidalijančius savo kūriniais nemokamai?
Atvirasis kodas remiasi filosofija, kad suvienijus daug protų, išsibarsčiusių visame pasaulyje, galima ką nors visuomenei sukurti nemokamai. Toks principas yra puikus, bet tai nepadeda spręsti IT problemų ir sumažinti kainų, priešingai, vartotojams mokyti jums gali tekti išleisti daugiau lėšų. Didžiausią programinės įrangos kainos dalį ir sudaro vartotojų mokymas. Paprastai atvirojo kodo programos nėra "draugiškos" vartotojams, jos reikalauja papildomų žinių.
Tokios kompanijos kaip IBM remia atvirąjį kodą, nes jų verslas yra mažai susijęs su programinės įrangos pardavimu, labiau su aptarnavimu.
Mūsų filosofija yra kita - skiriame daug dėmesio klientų pageidavimams, sudarome sąlygas jiems patiems realizuoti savo potencialą. "Microsoft" kiekvienais metais į tyrimus ir plėtrą investuoja po 6 mlrd. USD. Naujoji operacinė sistema "Windows Vista" ir bus šių inovacijų rezultatas.
Kiek "Microsoft" uždirbo Lietuvoje parduodama programinę įrangą?
"Microsoft" neskaičiuoja, kiek gavo pajamų iš "Windows" pardavimo Lietuvoje, bet Baltijos valstybėse, palyginti su Lenkija ar Pietų Europos valstybėms, pardavimai auga gana stabilai. Apskritai Vidurio ir Rytų Europa pagal pardavimus yra vienas iš greičiausiai augančių regionų pasaulyje ir mus tai verčia daugiau investuoti.
"Microsoft" Lenkijoje steigia techninės paramos centrą. Kada tokių investicijų sulauksime ir Lietuvoje? Kai kurie valdžios atstovai neslepia, kad norėtų matyti ne tik iš šalies plaukiančius "Microsoft" uždarbius.
Šiandien 60% dirbančių IT sektoriuje Europoje vienaip ar kitaip yra susiję su "Microsoft" produktais. Kiekvienas JAV doleris, kurį uždirba "Microsoft", vietos partneriams duoda 7-8 USD, o šie sukuria tūkstančius darbo vietų.
Žinoma, mes čia galėtume įsteigti inovacijų centrą ir įdarbinti 15 žmonių, bet ar tai būtų geriau? Manau, kad svarbiau yra suteikti žmonėms įrankius patiems kurti IT produktus. Lietuvoje apie 10.000 žmonių dirba IT sektoriuje, o iš jų 60% yra susiję su "Microsoft" produktais.
Vis dėlto, kas lėmė "Microsoft" sprendimą atidaryti techninės paramos centrą Lenkijoje, o ne kur nors kitur? Kokie argumentai lemia pasirenkant vietą investicijoms?
Investicijų vietos parinkimą lemia keli šimtai kriterijų. Pavyzdžiui, mes vertiname, kiek aukštosiose mokyklose yra studijuojančių techninius, inžinerinius mokslus, kiek užsienio kalbų jie moka. Jeigu šalis išsiskiria mokslo daktarų skaičiumi, galima svarstyti dėl plėtros ar inovacijų centro diegimo. Taip pat yra svarbu Vyriausybės įsipareigojimas plėtoti žinių ekonomiką, e. valdžią.
Kaip vertinate Lietuvos Vyriausybės pastangas kuriant e. valdžią?
Vyriausybė deda daug pastangų, bet jų nepakanka. Džiugu, kad jau beveik pusė visų mokesčių mokėtojų Lietuvoje deklaruoja savo pajamas elektroniniu būdu. Tai gera pradžia.
Neseniai e. parengties tyrimas parodė, kad Lietuva pakilo iš 40 į 38 vietą, tačiau, akivaizdu, kad ji gali užimti dar aukštesnę poziciją.
Kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu ir UNESCO Tarptautiniu žinių ekonomikos ir žinių vadybos centru atliksime tyrimą, ką reikia padaryti didesnei pažangai pasiekti.
E. valdžios plėtra galėtų padėti sumažinti Lietuvoje biurokratizmą, padidinti priimamų sprendimų skaidrumą. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti iki šių metų lapkričio.
BOX
Vahis Torosianas
1985–1992 m. "Texas Instruments", įvairios pozicijos
1992–2001 m. "Microsoft France", įvairios pozicijos
2001–2002 m. "Microsoft France" generalinio direktoriaus pavaduotojas
2002–2005 m. "Microsoft" SMS&P organizacijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione generalinis direktorius Singapūre
2005 m. - dabar "Microsoft" viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai
Jis studijavo Prancūzijos tarptautinėje verslo mokykloje (ISG) ir Europos verslo administracijos institute.