Didelė dalis Linux, bei Unix panaudojimo galimybių susideda iš gausybės mažų programėlių, skirtų vienai užduočiai, kurią atlieka gerai. Be to, šios programėlės pritaikytos darbui su tekstu, nes tekstas - universali sąsaja. Nenuostabu, jog visi Linux naudotojai daugiau ar mažiau naudojasi tekstiniu terminalu (komandine eilute). Tai komandų vertėjas (angl. interpretator), kuris tiesiog vykdo atitinkamas programėles, dažniausiai esančias /bin
, /sbin
, /usr/bin
, /usr/sbin
, /usr/local/bin
bei /usr/local/sbin
aplankuose. Tokios programėlės įvykdymas užduodant nurodymus vadinamas komanda.
Naudotojai
Ne visos programėlės yra pasiekiamos visiems naudotojams. Linux sistemose išskiriami du naudotojų tipai: root (visagalis administratorius), bei paprastas naudotojas. Pastarieji gali būti skirstomi į naudotojų grupes, jiems gali būti suteikiamos išimtinės teisės panaudojant sudo, šitaip įgalinant naudoti daugiau programėlių. Šių naudotojų komandinės eilutės žymimos skirtingais ženklais: Root - #
, paprastas naudotojas - $
.
Komandinės eilutės pavyzdys:
meisteris@server:~$
meisteris - naudotojo vardas. @ nuoroda („at“ kur dirba naudotojas). server kompiuterio pavadinimas. :~ darbinis aplankas, ~ reiškia naudotojo namų aplanką /home/meisteris . $ nurodo, jog tai paprastas naudotojas.
|
Todėl įvairiuose dokumentuose Linux tema nurodymai, kaip reikia atlikti užduotis panaudojant įvairias komandas, tiesiog išreiškiami pasitelkiant #
, bei $
ženklus:
# cd /varl/log
# reiškia, jog komanda turi būti vykdoma root teisėmis. cd vykdoma programėlė, po kurios seka nurodymas eiti į /var/log aplanką. Ši išraiška vadinama komanda.
|
Komandų sąrašas
Įvairaus plauko programėlių, skirtų įvairiausių darbų atlikimui yra gausybė. Jei tiksliau - tūkstančiai. Dar tikslesnis kiekis priklauso nuo tikslios sistemos. Todėl Linux, bei Unix sistemų našiam naudojimui itin svarbus naudotojo gebėjimas susirasti ir atsirinkti reikiamas programėles, bei paversti jas komandomis, klusniai ir tiksliai vykdančiomis jo valią. Šiam tikslui pateikta įvairių įrankių. Vienas jų yra automatinis komandos užbaigimas, tereikia įrašius pradžią spustelėti TAB klavišą. Toliau seka įvairios paieškos, kaip find
ir slocate
, dokumentacijos sistemos man
, bei info
. Be kita ko, įvairūs Linux naudotojai gausiai dalijasi savo patirtimi interneto platybėse. Taip ir čia pateikiamas dažnai naudojamų komandų abėcėlinis sąrašas su paaiškinimais.
amixer
amixer konsolinė valdymo programa ALSA garso tvarkyklei.
Jeigu žinome kanalo vardą (pamatyti galima kmix
, gnome-volume-manager
, alsamixer
nustatymuose) galime garsinti/tildyti tiesiog terminale:
amixer set PCM 15% amixer set FRONT 70%
arch
Parodo procesoriaus architektūrą.
$ arch i686
cal
Parodo kalendorių:
$ cal gegužės 2015 Pr An Tr Kt Pn Št Sk 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31
cd
Eiti į aplanką. Pradėjus rašyti pavadinimą spauskite Tab klavišą, taip automatiškai bus pabaigti pabaiti pavadinimai.
$ cd /media $ cd /media/"Program files"
Grąžins į namų katalogą (/home/vartotojas/):
$ cd
Grąžins į tėvinį (aukštesnį):
$ cd ..
Taip pat ir kobinacija:
$ cd ../../
Grįžti į prieš tai buvusį aplanką (atgal):
$ cd -
clear
Išvalo terminalo išvestį:
$ clear
cp
cp
prgramos pagalba galima kopijuoti vietines bylas, bei aplankus.
Sintaksė
cp [argumentai] [šaltinis] [tikslas]
Naudojant cp
galima kopijuoti vieną bylą arba keletą bylų į aplanką. Taip pat keletą aplankų į vieną aplanką. Dažnai naudojama atsarginėms kopijoms daryti:
$ cp -v postfix.conf postfix.conf.backup „postfix.conf“ -> „postfix.conf.backup“ $ ls postfix.conf postfix.conf.backup
Plačiau susipažinti su cp galimybėmis galima naudojantis $ man cp
|
cksum
Skaičiuoja bylų kontrolines sumas.
$ cksum lorem.txt 3570240675 453 lorem.txt
pwd
Parodo darbinį aplanką.
$ pwd /etc/X11/xorg.conf.d
who
Naudojantis šia programa galima pažiūrėti kas ir kada buvo prisijungę prie sistemos. Taip pat, kas yra prisijungę šiuo metu. Taip pat galima patikrinti kuriuo metu įvyko paskutinė sistemos įkrova.
$ who -a 2015-10-29 08:00 183 id=si term=0 exit=0 sistemos įkrova 2015-10-29 08:00 run-level 4 2015-10-29 08:00 last=S 2015-10-29 08:00 528 id=rc term=0 exit=0 LOGIN tty6 2015-10-29 08:00 908 id=c6 LOGIN tty4 2015-10-29 08:00 906 id=c4 LOGIN tty2 2015-10-29 08:00 904 id=c2 2015-10-29 08:00 902 id=m1 term=0 exit=0 2015-10-29 08:00 909 id=x1 LOGIN tty5 2015-10-29 08:00 907 id=c5 LOGIN tty3 2015-10-29 08:00 905 id=c3 LOGIN tty1 2015-10-29 08:00 903 id=c1 meisteris + pts/0 2015-10-29 08:31 . 1876 (:0.0) pts/1 2015-10-29 09:00 0 id=/1 term=0 exit=0
Plačiau apie who galimybes galima sužinoti $ man who dėka.
|
whoami
Parodo naudotojo, kuriuo šiuo metu dirbama, slapyvardį.
$ whoami meisteris