Tikriausiai ne vienas girdėjęs tokią sąvoką, kaip „kompiuterinis raštingumas“ skambant mūsų krašte. Tačiau, ar ši tinkamai suvokiama, tai atviras klausimas, o jo svarba, taipogi neaiški. Į šiuos klausimus nedelsdamas ieškau atsakymų!

Kaip sakydavo mano gerb. fizikos mokytojas: „klausime slypi du trečdaliai atsakymo“. Tad pradedu, nuo pačios sąvokos nagrinėjimo: „Kompiuterinis raštingumas“ - susideda iš dviejų žodžių, kompiuteris ir rašyti. Manau, sutiks kiekvienas, bent kiek kompiuterį suprantantis žmogus, jog rašyti kompiuteriu įmanoma tiktai naudojantis vienokia, ar kitokią klaviatūra. Prieinu išvados, jog kompiuterinio raštingumo pagrindas (be viso kitko) yra gebėjimas naudotis klaviatūra.

Iš karto seka klausimas: ar raštingieji tautiečiai geba naudotis šiuo įvesties įrenginiu? Pats geriausias būdas, sako, tiesiog paklausti. Todėl ir klausiau, visų pakliuvusių akiratin žmonių: ar mokate naudotis kompiuterio klaviatūra?  Ir visi, kaip vienas pareiškė: žinoma moku! Net gražu klausyti ir gėrėtis, kiek daug išlavintų, gebančių kompiuteriais rašyti žmonių mūsų krašte! Ar tikrai? Žmonės visuomet yra linkę pervertinti savo gabumus. Todėl sugalvojau nedidelį bandymą. Nuvaliau raides, nuo savo nešiojamo kompiuterio:

Tuomet dešimties žmonių paprašiau pažaisti tuxtype (paprastas, laisvo kodo klaviatūros treniruoklis), nei vienas neįveikė nė paties lengviausio lygio. Išvada: esame ne tokie raštingi, kokiais dedamės.

Tikrai raštingas žmogus, privalo gebėti rašyti kompiuterio klaviatūra, nežiūrėdamas  į ją. Ir tai gerokai paprasčiau įgyjamas įgūdis, nei daug kam atrodo. Viso labo reikia žinoti du klavišus (F ir J), kurie visuomet paženklinami nedideliais brūkšneliais apatinėje dalyje. Rankas padėjus taip, kad abiejų rankų rodomieji pirštai atsidurtų ant šių mygtukų, natūraliai kairės rankos pirštai atsidurs ant ASDF, o dešinės: ant JKL; laikant rankas šioje padėtyje, galima rašyti vos pakeliant, arba nuleidžiant atitinkamus pirštus (kiekvienas pirštas turi savo raidžių eilę, tarkime kairys vidurinis pirštas: 4EDX o pagalbinius klavišus, kaip Shift, Enter, Ctrl, Tab maigant smiliais).  Jeigu sąžiningai mėgintumėte rašyti šitokiu būdu, tai aklo rašymo išmoktumėte maždaug per savaitę! O jeigu pasinaudotumėte gtypist programa, ar pažaistumėte tuxtype, tai ko gero, dar greičiau.

Ši, paprasta pamokėlė turėtų būti informatikos mokytojų atsakomybėje. Tačiau mūsų mokytojams paprastai įdomiau bausti, nei mokyti, todėl turime labai daug „raštingų žmonių“, suprantančių kompiuterinį raštingumą, kaip baksnojimą vienu pirštu į klavišus, kuriam štai tokios, modernios klaviatūros yra pats tas:


Tikrai raštingas žmogus šitokia klaviatūra, nebent pirštus išsinarintų! Klavišai per toli vienas nuo kito, eiga per maža, išdėstymas sugalvotas marketingo ekspertų, o patvarumas, dėka žemos kainos, niekinis. Laimė, nors ir brangiai, tačiau dar įmanoma įsigyti ir rašymui skirtų, mechaninių  klaviatūrų:


Tačiau, jei toliau užrietę nosis tvirtinsime, jog esame raštingi, tai žiūrėk ir visai nebeliks rašymui skirtos aparatūros. Todėl nebūkime tinginiais, jeigu mokytojas rašyti neišmokė, tai nors patys išmokime, va tada galėsime sakyti, jog esame raštingi ir prie kompiuterio neatrodysime štai taip: